Nuo sofos pro langą: nykštukai ruošiasi Kalėdoms

...

Kas žino, kaip atrodo Kalėdų (senio) nykštukai? Na tie, kurie rūpinasi dovanomis, kalėdine nuotaika, visokiais ten papuošimais ir kitais stebuklais. Aišku, šiuolaikiniais laikais labai paprasta – įsijungi guglą (google) ir prašau, net galvos sukti nereikia, štai ir pilna visokiausių nykštukų.
  
 (paveiksliukai surasti per google)

Aš irgi kažkaip panašiai tuos nykštukus įsivaizdavau, kol kažkada čia visai neseniai pažiūrėjus pro langą man neatsivėrė akys. Ogi nykštukas! Pats tikriausias! Tai štai kaip, pasirodo, jie išrodo…

 

Sakysit, visai ne nykštukas? Aha, aha. Taigi lyja, o ant medžių jau nusileidusios didelių dideliausios snaigės. Ir netirpsta. Stebuklas, ne kitaip. Tik nykštukai taip geba, dievaži. :) 

 ...

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Vaizdas
... Mėgstantiems aukštį turėtų patikti virš Hunsriuko slėnio ( Hunsrück ; tarp Sosberg ir Mörsdorf ) kabantis 360 metrų ilgio „Geierlay“ tiltas ( Hängeseilbrücke Geierlay ). Jis įspūdingai atrodo tiek iš apačios, tiek ant jo užlipus. Šis 100 metrų aukštyje esantis tiltas tituluojamas vienu ilgiausių ir gražiausių visoje Vokietijoje. Ir tikrai, nors palyginus paprastas, jis taip elegantiškai linguoja nuo juo einančiųjų žingsnių. Ir, greičiausiai, vėjo. Kabantį „Geierlay“ tiltą sugalvojo šveicarų inžinierius Hans Pfaffen , įkvėptas Nepale esančių panašios struktūros tiltų. Jo mintis virto „kūnu“ palyginus visai neseniai - tik 2015-ųjų spalį. Todėl galite būti tikri, kad lentos nesutrūnijusios, o lynai vis dar tampriai įtempti - ir drąsiai lipti ant jo. Visgi vienas penktadalis iki tilto atėjusių taip ir nepasiryžta ant jo užlipti; tiesiog pasigroži saugiai iš tolo.  Tuo tarpu mums nelabai norėjosi nuo jo nulipti. Besiveriantis vaizdas į tolius ir eglių v...
Skaityti daugiau

Pasakojimai nuo sofos: kelionės tarpekliu malonumai (Masca, Tenerifė)

Vaizdas
... Ir nors mūsų kraštuose jau geros tris dienos kai jaučiame, kad visgi dabar vasaros metas, aš vis tiek kaskart užsimerkusi nukeliauju į Tenerifę - bandau prisiminti josios saulę bei pajusti spinduliuojamos šilumos pojūtį ant rankų odos. Šnipštas gaunasi, jums pasakysiu. Tokių dalykų 100% atkurti nepavyksta, deja... O šiuo metu Tenerifėje karščio netgi per daug – turbūt skaitėte apie siautėjančius gaisrus Kanarų salose , o ir Ispanijos šiaurėje . Košmaras. O tada, kai ankstyvą šeštadienį susiruošėme pavaikštinėti po Masca tarpeklį ( el Barranco de Masca ) buvo gerai... Kadangi pasirodėme pernelyg uolūs, tai snaudžiančiame Santiago del Teide miestelyje turėjome kokią pusantros valandos, o gal ir visas dvi, laukti kito autobuso, kuris nuvežtų mus iki leidimosi į tarpeklį vietos. Ką per tą laiką įdomaus nuveikti nesugalvojome – apėjome centrą, įkišome nosį į bažnytėlę, o tada nusprendėme, kad nieko nebus, reikia eiti į vienintelę veikiančią kavinukę antrų pusryčių. ...
Skaityti daugiau

Pasakojimai nuo sofos: Antverpeno pagundos (Antwerpen)

Vaizdas
... Išlendu kaip Pilypas iš kanapių. :) Matyt, kad mano didieji mažieji rūpesčiai nuslinko į šoną ir vėl atsirado noras šį tą parašyti, todėl bandau nupūsti dulkes bei voratinklius tiek nuo tinklaraščio, tiek nuo sofos. Pažiūrėsim, kaip man čia seksis. O dabar visas dėmesys tenka Antverpenui. ... Nors pagal didįjį planą (tokį, kur visiems, kas tik tavęs klausosi, aiškini, kur važiuoji) mes važiavome į Gentą, bet nežinau, nei kaip, nei kodėl sumąsčiau, kad mums labai (tiesiog neapsakomai labai) reikia apsilankyti Antverpene (Antwerpen) - antrame pagal dydį Belgijos miestų bei viename svarbiausių uostų. Vos valandėlė traukinyje iš Gento link Antverpeno ir mes jau čia. Tik spėjus išlipti iš traukinio amą atėmė Antverpeno centrinė traukinių stotis (Antwerpen-Centraal). O čia tai pastatas... Tiesiog tobulas pastatas, kuriame tarpusavyje puikiai dera ne tik senovė, art deco ar žydų kultūrinis palikimas, bet ir dinozaurai. Nors gal ir nereikėtų stebėtis dinozaurais, ka...
Skaityti daugiau