My cosy sofa

... Išlendu kaip Pilypas iš kanapių. :) Matyt, kad mano didieji mažieji rūpesčiai nuslinko į šoną ir vėl atsirado noras šį tą parašyti, todėl bandau nupūsti dulkes bei voratinklius tiek nuo tinklaraščio, tiek nuo sofos. Pažiūrėsim, kaip man čia seksis. O dabar visas dėmesys tenka Antverpenui. ... Nors pagal didįjį planą (tokį, kur visiems, kas tik tavęs klausosi, aiškini, kur važiuoji) mes važiavome į Gentą, bet nežinau, nei kaip, nei kodėl sumąsčiau, kad mums labai (tiesiog neapsakomai labai) reikia apsilankyti Antverpene (Antwerpen) - antrame pagal dydį Belgijos miestų bei viename svarbiausių uostų. Vos valandėlė traukinyje iš Gento link Antverpeno ir mes jau čia. Tik spėjus išlipti iš traukinio amą atėmė Antverpeno centrinė traukinių stotis (Antwerpen-Centraal). O čia tai pastatas... Tiesiog tobulas pastatas, kuriame tarpusavyje puikiai dera ne tik senovė, art deco ar žydų kultūrinis palikimas, bet ir dinozaurai. Nors gal ir nereikėtų stebėtis dinozaurais, ka...

... Afišoje pamačius užrašą „ballet choréographique“, jo pavadinimą – „Cathédrale d‘acier“ (Plieno katedra), dedikaciją kasyklų darbininkams bei nuo kažkokio ekskavatoriaus kaušo žemyn kabančio žmogaus žemyn galvą nuotrauką, galvoje iš karto kilo milijonas klausimų. O tai ką, būna nerežisuotų baletų? Koks ryšys tarp baleto ir ekskavatoriaus? Negi kokie darbininkai šoks baletą? Ir taip toliau, ir panašiai. Supratau, kad būtinai reikia pamatyti šitą, kaip aš pavadinau, industrinį baletą. Teliko susiorganizuoti kompaniją, prieš tai ją ypatingai suintrigavus reginiu – maždaug, trūks plyš ir jums reikia pamatyti. Planas pavyko, ir mes atsidūrėme Dudelanže (Dudelange), kur visą valandą galėjome stebėti šį „baletą“. Beje, spektaklį įvertinčiau visai neblogai – nors ir nealpėjau nuo grožio ir įdomumo, bet nuobodu irgi nebuvo. Tiesa, jeigu oras būtų buvęs bjaurus – labai šalta ar lytų, tuomet reginys nelabai džiugintų, bet kaip tik pasitaikė šiltas spalio ketvirtosios vakaras. Turb...

... Kadangi Liuksemburgo savivaldybė (tiksliau - administracija) visai neseniai persikėlė į renovuotas, gražius 22 mln. eurų kainavusias patalpas prie pat Rotušės, tai pamačiusi skelbimą apie atvirų durų dieną jose nė kiek nesudvejojau - noriu. Dar, žinoma, reikėjo įsitikinti įtikinti , kad ir Vilmantas nori, nes lankytis tokiose vietose vienai man neįdomu. Žinoma, gyvenant Liuksemburgo mieste šansas kažkada apsilankyti Savivaldybėje ("Bierger-Center" = Centre d'accueil des citoyens ) yra gana didelis, nes anksčiau ar vėliau vis tiek atsiranda kokių administracinių reikalų, pvz. įregistruoti atvykimą, pranešti apie gyvenamojo adreso pakeitimą, pavardės pakeitimą ar vaiko gimimą etc. Tačiau tokiais atvejais toliau priėmimo salės ir konkretaus kabineto juk nenueisi. O čia tokia puiki galimybė pamatyti, kaip atrodo klerkų darbo kabinetai, susirinkimų salės ir netgi virtuvėlės, kur paslėpti tualetai bei šluotos, kas matosi pro langą ir pan. Man labai patiko s...

... Kažkur kažką viena akimi skaičiau apie "super" mėnulį, bet neužfiksavau, ar jis jau buvo, ar dar tik bus. Maždaug, ai, tiek to, nesigilinsiu. Bet nuo lemties mėnulio, kaip sakoma, nepabėgsi. Sekmadienio naktį pabudau iki negalėjimo užsimaniusi gerti, tai užsimiegojusi nušlepsėjau į virtuvę vandens, o grįždama lyg tyčia žvilgtelėjau pro langą (žaliuzės miegamajame kaip tik nebuvo užleistos)... O ten - M Ė N U L I S. Iškart supratau, kad tai tas - ypatingasis - "super" mėnulis. Taigi aišku, kad vietoje to, kad lįsčiau atgal į šiltus patalus saldžiai miegoti, aš išsikrapščiau fotoaparatą ir gerą pusvalandį bandžiau kažkaip pagauti tą "super" mėnulį (nelabai man tas sekėsi, beje…). O ką daugiau pirmą nakties galima veikti, tiesa? Kitą dieną pasiskaičiau, kad būtent tą naktį - iš rugpjūčio 10 į 11-ą - iš tikrųjų matėsi didžiausias 2014 metų "super" mėnulis. Šis terminas atėjo iš astrologijos, tačiau dabar ir astronomai mielai j...

... Turbūt reikėtų pridėti, kad tai buvo ne mūsų, o svetimos palėpės tuštinimo metas. Arba mūsų palėpės pildymo metas. Žodžiu, iš kurio kampo žiūrėsi. Kaip ten sakoma, vieno šlamštas kitam gali būti tikras auksas. Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį vykstantis "Palėpės tuštinimo" (Vide grenier) turgelis vis dar sutraukia gausų būrį norinčiųjų tiek šlamštu atsikratyti, tiek geidaujančių kažką gero-įdomaus-naudingo įsigyti. Jei nepamirštam (ir/ar nepatingim), tai ir mes tokiais sekmadieniais papildom potencialių pirkėjų gretas. Niekad nežinai juk, koks lobis tavęs tame turgelyje laukia. Svarbiausia, gebėti tuos "lobius" pamatyti. ;) Be to, yra didelė tikimybė tenai sutikti Liuksemburgo ministrą pirmininką - jei ne pardavinėjantį (kaip būdavo jo buvimo meru laikais), tai bent išdidžiai vaikštinėjantį (visgi užimamos pareigos įpareigoja). Šį kartą mūsų tradicinių pirkinių - įdomių knygų ar DVD - neaptikome, tačiau namo grįžome nešini keletu labai pr...

... Vasaros Liuksemburgo centre tikrai nenuobodžios. Bet Phillipe II gatvės komersantai, remdamiesi šūkiu "Vasara ne tokia kaip visos gatvėje ne tokioje kaip visos" ("Un été pas comme les autres dans une rue pas comme les autres"), nusprendė dar labiau ją pagyvinti iškabindami 1200 spalvingų skėčių, kurie sūpuosis virš gatvės iki pat rugpjūčio vidurio. Kaipgi apie tai neparašysi, juo labiau, kad Phillipe II gatvė nuo spalvų iškart atgijo, o praeiviai bei turistai neatsispiria pagundai įsiamžinti skėčių fone. Šios instaliacijos pavadinimas - "Įsileiskime saulę" ("Let the sunshine in"). Spalvingi skėčiai išties kelia nuotaiką ir skatina šypsotis, tik tiek, kad ir jie neprikviečia tos išsiilgtos saulės, nors tu ką. Va ir dabar šilta, bet apniukę. Deja, saulės šią vasarą Liuksemburge matėme palyginus nedaug. Man asmeniškai, tai net labai per mažai. Kaip pripažino vienas šio puošimo iniciatorių, mintis papuošti gatvę skėčiais jam kilo ...

... Prieš gerą savaitę Liuksemburge nudundėjo jau 20-as (o mums jau net septintas - vajė, kiek ilgai mes čia užsibuvome) kasmetinis Bliuzo ir džiazo ralis (Blues'n Jazz Rallye). Kaip ir kiekvienais metais siauros Griundo ir Klauzeno (Grund ir Clausen) gatvelės buvo užsikimšusios nuo žmonių gausos. Juo labiau, kad ir šiemet, kaip ir pernai , mus lepino geras ir šiltas oras. Buvo suplanuoti kokie 150 koncertų nuo diksilendo, mainstrymo, bugi vugi iki beveik klasikinio džiazo ar Čikagos bliuzo, ir suręsta net 11 scenų, tai ko daugiau norėti? Tik spėk viską apeiti. Atrodo, muzikinės įvairovės tikrai neturėjo pritrūkti. Bet mūsų aplankytose vietose kaip tyčia pasigedome įdomesnės muzikos. Po šių metų išgirstų keleto grupių liko toks jausmas, kad visas bliuzas varomas vienu ritmu. O gal tiesiog mes ir vėl koncertų klausymą pradėjome ne nuo to galo - kol atėjome, geriausieji (t.y. tie, kurie galėjo mums patikti) tikriausiai jau buvo baigę pasirodymus arb...