My cosy sofa

... Kaip žinia, Liuksemburge Place de Guillome (Gijomo aikštėje) yra įsikūrusi miesto rotušė-savivaldybė (Hôtel de Ville), kurioje be įprastinių buitinių dalykų, kaip kad specialių šiukšlių maišo pasiėmimo ar gyvenamosios vietos pažymos gavimo, vyksta ir iškilmingesnės ceremonijos, kad ir santuokos įregistravimas. Ir jei, pvz., kauniečiai savo smalsumą apie tai, kas tuokiasi galėjo patenkinti sekdami skelbimus "Kauno dienos dienraštyje", tai Liuksemburge tam yra skirta speciali vieša vieta - skelbimų lenta prie Rotušės-savivaldybės. Toje lentoje vienas ketvirtadalis vietos yra skirta būtent būsimųjų santuokų skelbimams. Ir nebūtų čia nieko keisto ar nuostabaus, ar verto paminėjimo, jeigu ne šių skelbimų turinys... O čia jau smulkiai pristatoma ne tik, kas tuokiasi, t.y. vardas pavardė, bet profesija, gimimo vieta, gyvenamoji vieta. Taip, žmogus ir sužinai, kad buhalterė Tatjana iš Ukrainos išteka už įmonės direktoriaus Paskalio iš Liuksemburgo arba štai pe...

... Jau taip seniai berašiau - matyt, kad vasara ir pirmosios savaitės darbe visgi daro įtaką mano įrašų tinklaraštyje dažnumui bei laikui praleidžiamam prie kompiuterio namie. Šį trumpą įrašą paskirsiu futbolui kaip pačiam „šviežiausiam“ įvykiui, nors jau ir ne tokiam aktualiam, kaip kad buvo prieš keletą savaičių. Viso futbolo Pasaulio čempionato metu Liuksemburge buvo galima pastebėti ženklų, kad kažkas kažkur pasaulyje vyksta: staiga ant langų atsirado krūvos Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos vėliavų (priklausomai nuo to, kokios šalies atstovai tame bute gyveno), kaimyninėje ledainėje ledų indeliai įgijo futbolo kamuolio bruožų, kai kuriuose baruose televizoriai virto svarbiausiais objektais, o miesto šurmulį vis sutrikdydavo už 5 eurus įsigytų vuvuzelų garsai. Aišku, dar atskirai reikėtų paminėti Paryžiaus skvere įrengtą didžiulį ekraną būtent futbolo rungtynių transliacijoms, portugalų šėlsmą, kai laimėdavo jų komanda, bei Gijomo aikštėje finalinių rungtynių transli...

... Taigi toliau traukiame drąsiųjų, o, tiksliau - turistų, keliais po Paryžių: įbedę nosis į žemėlapius, vis pasinaudodami metro patogumais, gaudydami gerus kadrus ir kojas ilsindami paryžietiškose kavinukėse. Dar vienas žinomas muziejus, savo išore ir turiniu visiškai priešingas Luvrui, yra šiuolaikinio/modernaus meno meka pavadinimu "Žoržo Pompidu centras" (Centre Georges Pompidou). Tas modernumas aiškiai matosi jau paties pastato ir jo prieigų architektūroje. Seniai, seniai jame buvau, tačiau kažkaip nieko nebeprisimenu, todėl būtų naudinga vėl jame apsilankyti. Gaila, bet per šiuos apsilankymus taip ir neradau laiko užsukti pasidairyti viduje. Na, gal kitą kartą... Dar Paryžiuje užtikome akiai mielą savivaldybės + rotušės pastatą, ant kurio stogo įsitaisiusios riterių skulptūros ir kuris dar labiau pagražėja sutemus. O šalia pavasarinio mano apsilankymo metu veikė ir karuselė. Nežinau, iš kur atsirado manyje tiek drąsos, bet išdrįsau kartu su m...

... Būtų tiesiog nuodėmė nieko nepapasakoti apie Paryžių - mados, meilės, eifeliukų, žvirblių, meno ir kt. (čia jau kiekvienas įsirašo, ką nori) miestą. Juo labiau, kad po ilgooos pertraukos (jame lankiausi būdama ką tik mokyklą pabaigusi piemenė) per pastaruosius tris mėnesius netikėtai jame teko lankytis net du kartus. Iš Liuksemburgo iki Paryžiaus greituoju traukiniu galima atlėkti per 2 val. 20 min., tad kelionė tikrai neprailgsta. Žinoma, tie apsilankymai buvo smagūs, bet labai skirtingi - tiek savo tikslais, tiek patirtimi ir emocijomis. Tai net suabejojau, nuo ko čia pradėti pasakoti? Viena vertus, atrodo labai banalu minėti visiems puikiai žinomus Paryžiaus turistinius objektus, kita vertus, visai nesinori susilaikyti, nes apsilankymas prie kiekvieno jų turi savas "mažas" istorijas. Pradėsiu nuo ant Monmartro (Montmartre) kalvos esančios Šventos širdies (Sacre Coeur) bazilikos. Kai seniai seniai, dar būdama jauna ir graži, pirmą kartą lankiau...

... Kas dar be įprastinių dalykų - Kalėdų, Naujų metų, gimtadienio, Velykų ir pan. - būna vieną kartą metuose? Liuksemburge, pavyzdžiui, būna maratonas! ;) Ir maratonas tą vakarą stipriai pakoreguoja viso miesto gyvenimo ritmą: miesto centras atrodo užkimštas - būsimieji bėgikai, žiūrovai, visokie muzikantai ir šiaip žioplinėtojai sukuria tokio itin judraus miesto įspūdį. Susisiekimas irgi komplikuojasi - daug kelių uždaroma būtent maratono bėgimui, todėl geriausias sprendimas tokiais atvejais yra dviratis arba sėdėjimas namie (bet kas nori sėdėti namie?). Tiesa, dar galima pačiam tapti bėgiku. ;) Taigi, šįkart prisirinko apie 8,000 bėgikų. Vieni jų ryžosi didžiajam išbandymui bėgti visą maratoną, kiti nusprendė, kad ir pusės maratono distancijos (21km) pakaks, dar kiti pamanė, kad daugiau įdomiau suburti keturių asmenų komandą ir bėgti tik po 10 km. Iš tiesų labai įspūdingai atrodo pati maratono pradžia, kai visi bėgikai bėga vienoj krūvoj - tada gali pajust...

... Na, kad jau mums dėl gamtos išdaigų taip ir nepavyko iškeliauti į išsvajotąją Ukrainą, tai vis tiek nusprendėme bent truputį atsigriebti už šią nesėkmę - išsiruošėme savaitgaliui į Briuselį. Gėda prisipažinti, bet aš ten nuvažiavau pirmą kartą, nors Briuselis yra tikrai netoli - 3 valandos traukiniu ir mes jau vietoj. Na ir vėl, spėkite, kokie mano pirmieji įspūdžiai? Ogi: kieeek daaaug žmonių!!! :) Begyvendama Liuksemburge jau, matyt, įsigijau tą tokį "kaimo gyventojo" sindromą stebėtis žmonių gausybe. Kiti pora dalykų, kritusių į akis, tai - Briuselio valkatėlių kiekis (Jų daug, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, bet ne mūsų Liuksemburge. Be to, anot mūsų draugų, jei jie paprašo, pvz., cigaretės ir tu jiems neduodi, tai turi dar pasiaiškinti, kodėl neduodi, nes paprasto "ne" čia neužtenka...), - nuolat šmėžuojančios skarelėmis apsirišusios ar hidžabų paslėptos musulmonės (Liuksemburge tokį reginį pamatyti yra retenybė. Tiesa, prieš ke...