P.S. kaip aš "nušvitau" Indijoje

...
Šiandien nuskambėjus rytiniam žadintuvui aš atsikėliau "nušvitusi"!!!
Maždaug taip, kaip mano įsivaizdavimu "nušvintama" Indijoje.

...su Vilmantu esame Indijoje. Aš labai nenoriu, kad prie manęs kabinėtųsi vietiniai, todėl esu apsigaubusi skara, nors žinau, kad baltas veidas vis tiek mane išduoda. Eidami keliu sutinkame spalvingą, aukso spalva nudažytą,  klegančią indų laidotuvių procesiją – daug žmonių, dalis jų ant dramblių ir pan. Nežinau kodėl, bet trauktis nėra kur, todėl nusprendžiu, kad jei tiesiog sustosiu ten, kur esu - t.y. vidury kelio - užsimerksiu ir susidėsiu rankas tarsi maldai (kaip katalikiškoje bažnyčioje), jie manęs nejudins ir praeis pro šalį. Taip ir yra, aš stoviu, o procesija plaukia pro mane. Atsimerkusi pamatau esanti kažkur šalia pliko Budos skulptūros, pati jaučiuosi tokia džiaugsmingai laiminga, o indišku sariu pasidabinusi mergina tuo metu man ant kaklo kabina gėlių girliandą (kaip kad atvykus į Havajus ar indiškose vestuvėse) ir sako: "taip, taip, nesistebėk, tu tikrai nušvitai". Savijautą sunku nusakyti, bet jaučiausi nepaprastai laiminga, džiugi, lengva. Tada pamačiau kaip iš po medžio atsikelia manęs laukęs Vilmantas ir mes einame kažkur (lyg į muziejų, lyg prie savo ekskursinės grupės). Prie mūsų prisijungia du jauni vyrai iš mūsų ekskursijos rankose nešdamiesi keletą bedžiūstančių, ką tik išryškintų, nespalvotų nuotraukų, kuriose vaikai smėlyje daro atsispaudimus, o jų fone – Egipto piramidės...

(kai kurios koliažo foto paimtos iš interneto platybių - iš čiačiačia ir čia )

Čia nuskambėjo žadintuvas. Ir aš sugrįžau į realybę. :)

Savijauta buvo vis dar pakylėta ir net pagalvojau, kaip gerai, kad žadintuvas nuskambėjo jau po to, kai patyriau "nušvitimą" , o ne prieš tai. Geras jausmas. Pilnatvė.

Taip aš pabuvau Indijoje (į kurią kažkodėl niekad nenorėjau ir vis dar nenoriunuvykti) ir netgi "nušvitau". Manau, kad ramiai savo kelionių žemėlapyje galiu užsidėti pliusą.

Kodėl susapnavau tokį keistą sapną (sapnuoju retai), negaliu atsakyti. Gali būti koks nors ženklas. Gali būti mano vidinės būsenos atspindys. O gal vakar išgyvento krepšinio liūdesio padarinys. Kas čia žino? 
Bet buvo geras sapnas. :)
...

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)