My cosy sofa

... Na štai, po trumpos "savaitgalinės" kelionės į Lietuvą, vėl grįžtu prie pasakojimo apie JAV. Šį kartą pabandysiu prisiminti dalykus, kurie mums pasirodė keistoki, netikėtai "krito į akis" ar paprasčiausiai nustebino. Nesitikiu išvardinti visas tokias smulkmenas, kadangi mintimis grįždama į mūsų kelionę po Ameriką vėl ir vėl atrandu naujų detalių ir potyrių. Taigi... O šį pasakojimą pagyvinsiu (pailiustruosiu) atsitiktiniais įvairių amerikiečių "portretais". Apie mažas "smulkmenas", kurios mus stebino... Vėliavos. Nors jau ne kartą girdėjau apie amerikiečių patriotizmą, kuris ugdomas nuo pat mažumės ir plačiai demonstruojamas, ir maniau, kad šioje srityje manęs jau niekas nenustebins, visgi aš klydau. Bekeliaujant mane stebino į akis krentanti vėliavų gausa - ant gaisrinių automobilių, tiesiog aikštėse, prie daugelio amerikiečių namų (nesvarbu, ar lūšnelių, ar pilaičių), įvairių muziejų viduje etc. Aišku, amerikietiškasis patriotizmas ...

... Taigi, tęsiam toliau ;) Nors šiandien galutinai susipykau su blogger.com tekstų redagavimu... Grrr... :( Bet kantrybė ir užsispyrimas laimėjo. ;) Apie maistą ... Nors nesam mes nei dideli gurmanai, nei itin išrankūs maistui, tačiau bepasakojant apie Ameriką neišvengiamai tenka paliesti maisto temą. Ar juokingai nuskambės, jei prisipažinsiu, jog nepaisant visų mano žinių, kad JAV yra labai skanus kinų maistas ar kad ten gausu itin vertinamų visokiausių restoranų, vis tiek man JAV + maistas pirmiausiai siejosi su Makdonaldu... Gal čia poveikį padarė matytas filmas apie amerikiečius, besimėgaujančiais neįtikėtino dydžio mėsainiais, o gal kalta "aplinka", įkalusi galvon, kad Makdonaldas nemažiau nei Laisvės statula yra Amerikos simbolis. Bet nesvarbu, nukrypau čia truputį...   Taigi, kad ir kaip bedžiūgautume atvykę į JAV ir besigrožėtume visokiausiais vaizdais, bet skrandis vis tiek reiškia savo teises. Na, turiu prisipažinti, kad mūsų skrandži...

Iš draugės išgirdau vieną "vestuvinę" istoriją, kuri mane gerokai nustebino (nors "nustebino", sakyčiau, yra per švelnus žodis), tad sugalvojau ja pasidalinti plačiau. Maža kas... Taigi, patogiai įsitaisykite ant sofos, pasiimkite puodelį karštos arbatos (arba kavos, kaip kad aš) ir pasistenkite įsijausti į šią istoriją... Pasakosiu pirmuoju asmeniu... Vieną dieną sulaukiau pakvietimo į draugės vestuves - į sutuoktuvių ceremoniją ir į vyno bei užkandžių ragavimą viešbutyje. Taigi, atėjus tai svarbiai dienai gėlės jau nupirktos, vokelis paruoštas, pasigražinta. Kadangi Lietuvoje jau galima tuoktis ne tik civilinės santuokos biure, santuokos ceremonija vyksta Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Atvyksta jaunieji, civilinės santuokos biuro atstovas juos sutuokia, jaunieji paleidžia "meilės laivelį" į upę. Apie 40 susirinkusių svečių (su dovanomis ir gėlėmis) žavisi jaunaisiais, sveikina, sako linkėjimus. Aš ne išimtis. Tada jaunieji, kol jie pasifotografuos...

Vakar patogiai atsisėdau ant sofos nusiteikusi tęsti pasakojimą apie kelionę po Ameriką. Tačiau, nelabai suprantu kokiu būdu, vietoje reportažo tęsinio ant sofos netikėtai "gimė" štai šis padaras: Ką gi... Pasakojimo tęsinio teks palaukti, kol susidarys jam palanki atmosfera ant sofos. ;)

Vieną gražią gegužės dieną vaikštinėjau po Laisvės alėją, kai netikėtai sulaukiau vyro skambučio, tokio vyriškai lakoniško: „kur norėtum važiuoti atostogauti – į Šanchajų ar JAV?“. Na, turiu prisipažinti, toks netikėtas klausimas mane šiek tiek pritrenkė. Juk nesu buvusi nei ten, nei ten, smalsu pamatyti abi šalis, tad kaip pasirinkti ir dar taip greitai? Nusprendžiau elgtis, mano nuomone, racionaliai: „niekad nebuvom tokiose didelėse šalyse, tad jei „išgyvensim“ JAV, kur galima susikalbėti angliškai, kitą kartą galėsim važiuot į Šanchajų“. Va taip ir buvo priimtas sprendimas ir įsigyti bilietai į Niujorką. Turiu pasakyti, kad JAV niekada nefigūravo mano norimų aplankyti šalių dešimtuke, tačiau girdėdama įvairias nuomones, pasakojimus, stereotipus ir kt. apie JAV, visada norėjau „kada nors“ pamatyti šią šalį ir susidaryti savo bent šiokią tokią nuomonę apie ją. Iš karto įspėju, kad šis mano pasakojimas nepretenduoja tapti kokiu nors „Lonely Planet“ gidu ar objektyvia šalies sociali...