P.S. Achtung! Vestuvių netikėtumai...

Iš draugės išgirdau vieną "vestuvinę" istoriją, kuri mane gerokai nustebino (nors "nustebino", sakyčiau, yra per švelnus žodis), tad sugalvojau ja pasidalinti plačiau. Maža kas... Taigi, patogiai įsitaisykite ant sofos, pasiimkite puodelį karštos arbatos (arba kavos, kaip kad aš) ir pasistenkite įsijausti į šią istoriją... Pasakosiu pirmuoju asmeniu...

Vieną dieną sulaukiau pakvietimo į draugės vestuves - į sutuoktuvių ceremoniją ir į vyno bei užkandžių ragavimą viešbutyje. Taigi, atėjus tai svarbiai dienai gėlės jau nupirktos, vokelis paruoštas, pasigražinta. Kadangi Lietuvoje jau galima tuoktis ne tik civilinės santuokos biure, santuokos ceremonija vyksta Nemuno ir Neries santakoje Kaune.
Atvyksta jaunieji, civilinės santuokos biuro atstovas juos sutuokia, jaunieji paleidžia "meilės laivelį" į upę. Apie 40 susirinkusių svečių (su dovanomis ir gėlėmis) žavisi jaunaisiais, sveikina, sako linkėjimus. Aš ne išimtis. Tada jaunieji, kol jie pasifotografuos, visus pakviečia nueiti į viešbutį, paragauti vyno, paužkandžiauti. Viešbutyje svečiai atsipalaiduoja, šnekučiuojas, mėgaujasi vynu. Neilgai trukus sugrįžta jaunieji. Kas nepasveikino, dar sveikina, vėl sakomi linkėjimai, fotografuojamasi ir pan. Na, kaip visose vestuvėse. Manau, įsivaizduojate.
Pagaliau ateina laikas tarti žodį jauniesiems. Jaunoji išeina į priekį ir sako maždaug taip: "Ačiū labai jums visiems, jūs buvote labai geri aktoriai. Ačiū aktoriui, kuris taip gerai suvaidino jaunikį. Ačiū taip gerai suvaidinusiam civilinės metrikacijos atstovą. Čia buvo ne vestuvės, o performansas. Ačiū labai jums visiems, jūs buvote puikūs. Dabar prašom vaišintis toliau."
Po tokių žodžių... Didžioji dalis giminaičių atsistojo ir išėjo, dalį svečių apėmė isteriškas juokas, dalis sumišę dairėsi...
Pabaiga.

Tai buvo tikra istorija. Ir dar labai "šviežia". Kažkada turėtų būti paroda ar kažkas...

Na, prašom nuryti tą paskutinį gurkšnį arbatos/kavos...

Geros dienos :)