P.S.: Nauja + sena = Liuksemburgo miesto savivaldybė ir Rotušė

...

Kadangi Liuksemburgo savivaldybė (tiksliau - administracija) visai neseniai persikėlė į renovuotas, gražius 22 mln. eurų kainavusias patalpas prie pat Rotušės, tai pamačiusi skelbimą apie atvirų durų dieną jose nė kiek nesudvejojau - noriu. Dar, žinoma, reikėjo įsitikinti įtikinti, kad ir Vilmantas nori, nes lankytis tokiose vietose vienai man neįdomu.


Žinoma, gyvenant Liuksemburgo mieste šansas kažkada apsilankyti Savivaldybėje ("Bierger-Center" = Centre d'accueil des citoyens) yra gana didelis, nes anksčiau ar vėliau vis tiek atsiranda kokių administracinių reikalų, pvz. įregistruoti atvykimą, pranešti apie gyvenamojo adreso pakeitimą, pavardės pakeitimą ar vaiko gimimą etc. Tačiau tokiais atvejais toliau priėmimo salės ir konkretaus kabineto juk nenueisi.


O čia tokia puiki galimybė pamatyti, kaip atrodo klerkų darbo kabinetai, susirinkimų salės ir netgi virtuvėlės, kur paslėpti tualetai bei šluotos, kas matosi pro langą ir pan. Man labai patiko sienų "tapetais" paverstos senosios Guillaume II aikštės nuotraukos.


Bendras įspūdis? Architektai ir darbininkai tikrai pasistengė suderinti naują ir seną. Laukiamoji salė graži, žodžiu, kaip klientei savivaldybėje lankytis man turėtų patikti.


Naujose patalpose įrengta naujoji Ceremonijų salė (Salle de cérémonie). Beje, man asmeniškai ne tokia graži ir iškilminga lyginant su senesniąja Santuokų ceremonijų sale, esančia Rotušėje.


Bet dirbti Savivaldybėje, pamačiusi jų darbo vietas, tai nenorėčiau. Klientų aptarnavimo salė yra didelė, bet aptvarų dėka suskirstyta į mažytes ankštas erdves. O jei kabinetas ir be aptvarų, tai vis tiek tenka būti kartu su daugybe kitų bendradarbių - asmeninės erdvės kaip ir nelieka.


Trumpai tariant, atlyginimas tų klerkų gal ir žavus, kabinetai - naujai išdažyti, tačiau stipriai abejoju, ar dirbti tokioj aplinkoj yra malonu. Nors gal klystu... Šiaip ar taip, galvoje liko baltas laboratorinių pelių narveliuose vaizdinys.


Tiesa, jei esi direktorius ar esi pakviestas į prabangųjį susirinkimų kabinetą - tuomet viskas OK, kabinetai įspūdingi. Ir pelių urvelių toli gražu neprimena. O jau šviestuvai, šviestuvai...


Iš Savivaldybės ilgu koridoriumi galima patekti į Rotušę (l'Hôtel de Ville).


Rotušė baigta statyti 1838 m. Anksčiau toje vietoje būta pranciškonų vienuolyno, tačiau jį išgriovus dauguma jo medžiagų buvo "ekologiškai" panaudotos naujo pastato - Rotušės - statybai.  Rotušės pastatas, kuris nesikeitė  iki pat 1938, kuomet prie įėjimo buvo įkurdinti dviejų liūtų skulptūros (Liuksemburgo simbolis), mena daug istorinių įvykių ir asmenybių (na, bent jau sprendžiant iš kabančių fotografijų).


Taip paprastai, t.y. bet kada užsimanęs, Rotušėje neapsilankysi. Na, nebent eitum tuoktis (tas kol kas nenusimato, tiksliau - jau post factum) ar būtum koks liudininkas (tas irgi nenusimato), tuomet būtų galima pamatyti Santuokų ceremonijų salę (Salle de mariage).


Tačiau atvirų durų metu galėjome įkišti nosis ne tik į ją, bet ir pasižvalgyti į keleto mero pavaduotojų (Échevin, o jei liuksemburgietiškai - Schäffe) kabinetus, kurių kiekvienas, kaip supratau, atspindi jame dirbančiojo skonį bei pomėgius.


Antrajame aukšte smalsuoliams buvo atviras iškilmingas pasitarimų kambarys, kuriame įprastai posėdžiauja Savivaldybės tarybos nariai (Conseil communal). Tarybą sudaro 27 nariai, kurie išrenkami net 6 metams. Beje, posėdžiai yra vieši, todėl kiekvienas Liuksemburgo miesto gyventojas norintis pasisakyti ar tik stebėti posėdį, tą gali laisvai padaryti (taigi, čia dar vienas šansas pamatyti bent truputėlį Rotušės vidaus).


Antrame aukšte esantis mero kabinetas taip pat buvo atviras. Ten, kiek netikėtai mums, buvo ir pati merė (arba, jei tiksliau versti - burmistrė (Bourgmestre)). Šiuo metu - tai Lydie Polfer, kuri besilankantiems ne tik spaudė ranką, bet ir papasakojo, kokie meno kūriniai jos kabinete kabo, bei atsakinėjo į besilankančiųjų klausimus. Spėju, kad dėl lietuviško kuklumo jokio klausimo mes jai taip ir neuždavėme.  :)


Tik išėję iš Rotušės pastebėjome "informacinę" naujovę. Jei mus taip žavėję ir gluminę  vestuvių skelbimai anksčiau kabojo po stiklu, tai dabar jų vietoje įrengtas interaktyvus stendas. Technologinė pažanga. :)

...

Komentarai

  1. Tikriausiai klerkai perskaitė tavo blogo įrašą dėl popierinių skelbimų ir pakeitė juos į elektroninius. Susigėdo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Greičiausiai taip ir buvo. :)
      Smagu matyti save kaip miesto pažangos variklį. ;)

      Panaikinti
  2. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)