Pabambėjimai nuo sofos: ir kodėl geri dalykai taip trumpai trunka? Apie atostogas LT.

...

Šniurkščiodama bėgančia nosimi ir rytais žvelgdama į miestą gaubiančius rūkus vis dar prisimenu savo ganėtinai trumpas, bet labai intensyvias atostogas Lietuvoje. Viskas sutilpo tas dvi savaites – ir pramogos, ir šventės, ir reikalai. Ir artimieji, ir draugai, ir dantistai, ir kirpėjos, ir t.t.

Kokie įsimintiniausi atostogų džiaugsmai?

Pasikartosiu, bet savaime aišku, kad svarbiausia buvo pasibuvimas su namiškiais ir draugais bei dviejų nepakartojamų ir labai mielų mažių krikštynos.


Taip pat tikėti ir netikėti, planuoti ir visiškai ekspromtiniai susitikimai. Juokas, pletkai ir rimti reikalai, na, kaip ir turi būti. Žodžiu, didžiulis malonumas pabūti kartu.


O dabar lyrinis nukrypimas: mielos mano draugės, ačiū jums už kartu praleistą laiką (ilgesnį ar trumpesnį - visai nesvarbu), aš jus myliu ir be galo džiaugiuosi, kad mes galim pliurpti lyg vakar išsiskyrusios. Cha! :)


Neišvengiami ir labai reikalingi atostogų tinginystės momentai, kai gali sau tingiai snūduriuoti popietės saulėje palei ežerą, stebėti besiporuojančius laumžirgius (taip, taip) ar po vandenį nardančias (nardančius?) dūsias, vėpsoti į pušų viršūnes ar tiesiog maklinėti po miškelį.


Uogos... Taip, taip, argi gali būti kas nors maloniau nei galimybė nuo krūmo ar stiebelio raškyti lietuviškas uogas – avietes, serbentus, kur ne kur užsilikusias mėlynes ir iki saldumo sunokusias bruknes. Tokias tikras, tikras.


Och, man taip reikėtų nuosavo serbentų krūmo, kur nors čia, Liukse. Ir dar agrastų neblogai būtų. Grybų, tiesa, neraškiau, nes – gėda pelėda – bet be voveruškų jokių kitų nepažįstu. Tai ir nekišu nagų, nebent labai jau nagai panyžta...


Retai įgyvendinamas, todėl dar svarbesnis, pabėgimas iš į kaimą, kur miesto patogumai tampa nebesvarbūs, nes tiesiog ir taip nepaprastai gera. Nors vakare sušalus ir tenka bobutės prašyti šiltų kojinių, o dantis valytis palinkus prie kibiro lauke.


Už tai kiek nori galima pliurpti su bobute apie visokius reikalus, o per lauką einant iki karalių būdelės netgi pamiršti savo tikslą netyčiomis užsispoksojus į ryškias rugpjūčio nakties žvaigždes.

Pažintis sau duris atvėrusiais Valdovų rūmais. Atmetus visus finansinius ir politinius niuansus turiu pasakyti, kad tai, ką pamačiau viduje, man visai patiko.


Tik va per garsiakalbius rūstus ir labai nemandagus apsauginio balsas, liepiantis tėvams prižiūrėti savo vaikus, nes čia muziejus ir kitaip jie bus išprašyti laukan, man priminė gūdžius tarybinius laikus. Atsiprašau, bet tikrai įmanoma ir jau tikrai nėra sunku, viską susakyti subtiliau ir gerokai mandagiau. Fe, tikrai stipriai sugadino šiaip jau gerą įspūdį.

Trakai vakarėjant, kai vestuvininkai jau išsiskirstę... Ai, ir viskas tuo pasakyta.


Kūrybinė virtuvė. Pasirodo, būna ir tokių. Niekad negalvojau, kad reklamuosiu ką nors (juolab, kad niekas jos pas mane ir neužsisakinėja), bet Kaune esantis „Uoksas“, kurį man užrodė mano brangiausia draugė, viršijo visus mano lūkesčius.

(foto pasiskolinau iš "Uokso" FB puslapio)

Neveltui ėjau ten kas antrą dieną, ir anytą, ir vyrą vedžiau, ir visiems apie jį pasakojau. Daug nešnekėsiu, bet pietų meniu man pas juos superinis. Ir kainos draugiškos. Tik garsas, matyt, jau gerai sklinda apie jį, todėl kartais ima ir netikėtai dienos pietų patiekalų pritrūksta arba dėl klientų pertekliaus perdėm sulėtėja darbas. Bet tikiuosi, kad jie neišleps, nepages ir aš grįžusi Kalėdoms vėl smagiai pas juos kulniuosiu. Niam niam.

Žodžiu, geros buvo mano atostogos Lietuvoje. Tokios geros, kad po jų reikėjo gerokai pasiilsėti. Na, bet čia juk smulkmena.
...

Komentarai

  1. Va, va, va, kdėl aš apie tą "Uoksą" sužinojau tik šiandien? Gėda pelėda iš paties uokso, bet gal per Kalėdas prasilenksim "Uokse", o ne palei rotušę? ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei ne mano draugė, aš irgi nieko nežinočiau... Tai gal tikrai imsim ir susitiksim Uokse, būtų visai smagu. :)
      Tik va, jau mačiau savo FB, kad "Uokso" įkainiai tik bac ir po lituką pakilo. :)

      Panaikinti
  2. O, apie tą Uoksą aš irgi pirmą kartą girdžiu! Būtinai reikės išbandyt, ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtinai pabandyk, patiks-nepatiks, bet tikrai verta apsilankyti ir paragauti.

      Panaikinti
  3. Mane tai kaimo vaizdeliai papirko. taip echhh...O "Uoksas" taip, duoda vaizdų ir kaip suprantu ne tik jų! Smagus tas pasilakstymas 'ant Lietuvos" ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaimas yra gėris...kai jame tik svečiuojiesi kurį laiką. :) Tada taip viskas romantškai atrodo. :) Nors Švenčionėlius ir aš esu įsimylėjusi iki ausų, nesvarbu, kad vaikystės juose ir neleidau.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)