P.S. Vos nepramiegojome auksinės Rūtos

...

Buvau jau užmetusi už sofos įrašą apie Rūtą kaip pasenusį (kažkada taip ir neprisiruošiau parašyti), tačiau šiandieninis Rūtos plaukimas ir pasaulio čempionato auksas privertė mane persigalvoti.

Nes nuoširdžiai didžiuojuosi šia mūsų sportininke – ne tik dėl sportinių pasiekimų, kurie yra absoliučiai nerealūs, bet ir dėl jos charakterio brandos, kuri, drįsčiau sakyti, tikrai ne pagal amžių (manau, jokie šešiolikamečiai neskaito mano tinklaraščio, tad ir galvos man nenusuks už tai).

O norėjau papasakoti, ai, ką čia meluoju, iš tiesų tai norėjau pasigirti, kad teko Rūtą matyti Liuksemburge, nes ji dalyvavo čia vykusiose komercinėse jaunimo varžybose. Taigi turėjome malonumą karštai lietuviškai - net baseino sienos drebėjo - už ją pasirgti.

Truputį gėda, bet neformalų susitikimą su Rūta pramiegojome – niekaip nesugebėjome ankstyvą šeštadienio rytą atsikelti. Nors gal mums atleistina, mes gi ne sportininkai.... Tačiau buvo šaunuolių, kurie nepatingėjo, atsikėlė ir pasinaudojo galimybe pabendrauti su šauniąja plaukike.

Popiet mes visgi sugebėjome pasiekti baseiną ir su kitais susirinkusiais lietuviais, apsiginklavusiais lietuviška atributika, garsiai pasirgti už finaluose plaukiančią Rūtą. Ir ji tikrai nenuvylė. :) Beje, po to karto supratau, kad vertėtų apsirūpinti kokiomis žaliomis maikėmis, ar ką, na, kaip priderėtų tikriems lietuvių sirgaliams.

Iki tol neįsivaizdavau, ką reiškia stebėti plaukimo varžybas baseine. Kaip viskas atrodo krepšinio salėje – šios patirties jau turiu nuo vaikystės. O va plaukimo varžybų iki šiol nebuvo tekę matyti "gyvai". Ką galiu pasakyti..? Kai lietuviai plaukia – tai smagu ir įdomu, tik kad jau labai greitai jie praplaukia. O paskui ir vėl laukimas. Tai, sakyčiau, per televizorių geriau ir patogiau. Ir Rūta geriau matytųsi nei baseine iš tolo...

P.s. Keletas panaudotų foto mano, už keletą kitų – dėkinga Ingridai.
...