P.S. Išvažiavo moteriškė į Briuselį, o atvažiavo į Zagrebą - kam nepasitaiko, tiesa?

...
Vakar benaršydama FB aptikau istoriją, kuria negaliu nepasidalinti. Prajuokino ji mane iki negalėjimo. Čia panašiai kaip iš serijos "išėjau į pliažą, atsidūriau stotyje", tik šiuo atveju moteris išvažiavo į Briuselį, bet atsidūrė Zagrebe. Perpasakoju šią istoriją su savo interpretacija, tačiau labai nenukrypstu,o skaitantys angliškai ją gali puikiausiai pasiskaityti čia (labai rekomenduoju).

Taigi...

Gyveno sau šešiasdešimt septynerių metų moteriškė netoli Briuselio. Nieko čia ypatingo, tačiau prireikė jai vieną kartą nuvažiuoti į už 38 mylių esančią Briuselio stotį – gal kažką pasitikti, o gal ir šiaip. Prieš kelionę dėl viso pikto įvedė į TomTomą (navigacinę įrangą) reikiamą adresą ir pasišvilpaudama sau išvažiavo.

Važiavo vieną dieną, važiavo kitą: kai pavargdavo – pasnausdavo mašinoje pakelėje, kai praalkdavo – užkąsdavo degalinėje, ten ir benzino įsipildavo prireikus, o tos Briuselio stoties kaip nėra, taip nėra. Vadinasi, reikia važiuoti toliau – TomTomas veda, TomTomas žino, kokie čia dar klausimai gali kilti.

Ir nieko tokio, kad kelio ženklų kalba pasikeitė, o ir degalinėse žmonės keistokai šneka... Koja ir toliau spaudžia gazą, viena šalis keičia antrą, trečią, štai jau ir penkta, o moteriškė ir toliau važiuoja į Briuselį. Į antros dienos pabaigą staiga žiū – taigi čia Zagrebas... (= 900 mylių nuo Briuselio). Ups... Teko suktis ir važiuoti atgal to Briuselio ieškoti.

Tuo tarpu moteriškaitės sūnus jau ir plaukus nuo galvos baigė nusirauti, jau ir policijai pranešė apie motinos dingimą. Kuomet policija rengėsi skelbti visuotinę paiešką, moteriškė šast ir atsirado – paskambino namo pranešti, kad čia taip jau nutiko, kad ji esanti Zagrebe: „Aš iš tiesų nepastebėjau, kad kažkas ne taip iki tol, kol netikėtai neatvažiavau į Zagrebą ir nesupratau, kad nebeesu Belgijoje“. O tai kaip ji nieko nepastebėjo? „Ai, buvau gal kiek išsiblaškiusi, o ir šiaip turėjau apie ką pamąstyti“.

(foto koliažui skolintos iš dailymail ir interneto platybių)

Tik perskaičiusi šią Sabine Moreau iš Solre-sur-Sambre istoriją juokiausi, kraipiau galvą ir galvojau "na ir kvailė“. Bet tas kvailumas man toks neįtikėtinas, kad net pati negalėjau juo patikėti. Tai gal čia slypi kažkas daugiau?

Gal atvirkščiai, gal kaip tik čia viskas labai gudru? Štai užsimanė moteriškė pakeliauti po pasaulį, o gal tiesiog visada svajojo Zagrebą pamatyti, tačiau vaikai-vyras-šuo (pasirinkit tinkamą) niekur jos neišleido (iš serijos: "nėra pinigų", "sveikata tavo silpna", "ar išprotėjai?" etc.), tai sugalvojo mažą klastą: sakysiu, kad važiuoju į stotį, bet mausiu ten, kur norėsiu, o vėliau paaiškinsiu, kad, matote, TomTomas blogai nuvedė – esu sena, technikos neišmanau, tai ir nesupratau. Visi ir patikės. :)

Tai čia mano tokia versija, o kokia kitų nuomonė bei mintys? :)

Komentarai

  1. Moteriškė atrodo tai tokia tvarkinga labai. Pavargusi, bet neišsipešiojusi. Net neįsivaizduoju jos miegančios automobilyje :)
    Bet jei tai Alzheimeris?

    AtsakytiPanaikinti
  2. ji labai panaši į Tomtomą. Ir tomatomas labai į ją panašus.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš jau dažnai sau sakau: "Ir kodėl manęs tai nestebina?". Čia tiek visko vyksta (gyvenu NL) , kad protas elementariai asisako suvokti. Toks jausmas, kad tiesiog peršoka dalį loginės grandinės :D Yra čia ir tokių, kurie kažkokiu būdu sugeba automobiliu važiuoti dviračių taku ???????, nes nepataikė į tikrą kelią :D
    Šiuo atveju tik galėčiau paaiškinti, kaip pati sakai: apsimetimu ir noru pakeliauti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip, mano aprašytu atveju iš pradžių juokiaus, o paskui labai ilgai galvojau, kaip taip gali nutikti - kaip taip, kaip tu sakai, galima prašokti "dalį loginės grandinės"? Tiesą sakant, nerandu atsakymo. :)
      O tavo paminėtas važiavimas automobiliu dviračiu taku irgi geras. :D

      Panaikinti
  4. Aha, arba priešais eismą - oi, nepastebėjau ženklų ;)))) tikriausiai, kad ji labai norėjo į tą Zagrebą.

    AtsakytiPanaikinti
  5. čia kaip aš sykį išėjau pasivaikščioti šiaurietišku ėjimu, o paskui tik ras ir atsidūriau Taline. Taip mano namiškiams atrodo, kad netikėtai ir nuo jų slapta. Aš kokią savaitę prieš tai kalbėdavau, kad į Taliną noriu, bet jie buvo pratę nelabai klausytis. Aš kalbu, tie televizorių žiūri ir mano balsą kaip foninį gaudesį girdi. O kai sėdau į autobusą ir išvažiavau, tai visi nustebę... kaip tai į Taliną, ko nieko nesakei

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, Dalia, negaliu, taip smagiai prajuokinai. :) Šaunuolė! :) Ir Taliną pamatei, ir namiškiams nebloga šoko terapija... :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)