Sofa. Ant sofos. Po sofa. Net ir nelabai svarbu.
Tiesiog mano sofa ant kurios pirmiausia klesteliu grįžusi po kelionių. Ant kurios atsisėdus su kompiuteriu ant kelių ir gimsta įrašai. Tuo viskas ir pasakyta.
... Mėgstantiems aukštį turėtų patikti virš Hunsriuko slėnio ( Hunsrück ; tarp Sosberg ir Mörsdorf ) kabantis 360 metrų ilgio „Geierlay“ tiltas ( Hängeseilbrücke Geierlay ). Jis įspūdingai atrodo tiek iš apačios, tiek ant jo užlipus. Šis 100 metrų aukštyje esantis tiltas tituluojamas vienu ilgiausių ir gražiausių visoje Vokietijoje. Ir tikrai, nors palyginus paprastas, jis taip elegantiškai linguoja nuo juo einančiųjų žingsnių. Ir, greičiausiai, vėjo. Kabantį „Geierlay“ tiltą sugalvojo šveicarų inžinierius Hans Pfaffen , įkvėptas Nepale esančių panašios struktūros tiltų. Jo mintis virto „kūnu“ palyginus visai neseniai - tik 2015-ųjų spalį. Todėl galite būti tikri, kad lentos nesutrūnijusios, o lynai vis dar tampriai įtempti - ir drąsiai lipti ant jo. Visgi vienas penktadalis iki tilto atėjusių taip ir nepasiryžta ant jo užlipti; tiesiog pasigroži saugiai iš tolo. Tuo tarpu mums nelabai norėjosi nuo jo nulipti. Besiveriantis vaizdas į tolius ir eglių v...
... Išlendu kaip Pilypas iš kanapių. :) Matyt, kad mano didieji mažieji rūpesčiai nuslinko į šoną ir vėl atsirado noras šį tą parašyti, todėl bandau nupūsti dulkes bei voratinklius tiek nuo tinklaraščio, tiek nuo sofos. Pažiūrėsim, kaip man čia seksis. O dabar visas dėmesys tenka Antverpenui. ... Nors pagal didįjį planą (tokį, kur visiems, kas tik tavęs klausosi, aiškini, kur važiuoji) mes važiavome į Gentą, bet nežinau, nei kaip, nei kodėl sumąsčiau, kad mums labai (tiesiog neapsakomai labai) reikia apsilankyti Antverpene (Antwerpen) - antrame pagal dydį Belgijos miestų bei viename svarbiausių uostų. Vos valandėlė traukinyje iš Gento link Antverpeno ir mes jau čia. Tik spėjus išlipti iš traukinio amą atėmė Antverpeno centrinė traukinių stotis (Antwerpen-Centraal). O čia tai pastatas... Tiesiog tobulas pastatas, kuriame tarpusavyje puikiai dera ne tik senovė, art deco ar žydų kultūrinis palikimas, bet ir dinozaurai. Nors gal ir nereikėtų stebėtis dinozaurais, ka...
... Azorai ( Açores )… Skamba egzotiškai ir viliojančiai, tiesa? Išgirdusi šį pavadinimą perdaug nesigilindama iškart įsivaizduodavau saulę, palmes ir skaidriai mėlyną vandenį, trumpai tariant, vietą kažkur prie Bahamų, o gal Havajų – mano pasakojimui tai visiškai nesvarbu, – kur sunkiai tikėtina, kad kada nors apsilankysiu, bet pasvajoti juk galima. Ir taip jau išeina, kad dėl Azorų negalėjau labiau klysti. Visų pirma todėl, kad Azorų salos (jų yra bent devynios) priklauso Europai. Cha! Nesvarbu, kad geografiškai jos gerokai nutolusios ir dar klausimas, Europa ar JAV yra arčiau jų. Visų antra, Azorai (man taip vadinti tiesiog gražiau nei Azorų salomis) – vienas iš dviejų autonominių Portugalijos regionų, taigi, priklauso Europos Sąjungai. Ir visų trečia, paskutiniu metu tapo visai nesudėtinga juos pasiekti; mūsų visų mylimasnekenčiamasryanairas už labai padorią kainą kuo patogiausiai nuskraidina į paslaptinguosius Azorus. Turbūt nenustebinsiu, kad aptikusi galimybę...
Komentarai
Rašyti komentarą