Sofa. Ant sofos. Po sofa. Net ir nelabai svarbu.
Tiesiog mano sofa ant kurios pirmiausia klesteliu grįžusi po kelionių. Ant kurios atsisėdus su kompiuteriu ant kelių ir gimsta įrašai. Tuo viskas ir pasakyta.
... Mėgstantiems aukštį turėtų patikti virš Hunsriuko slėnio ( Hunsrück ; tarp Sosberg ir Mörsdorf ) kabantis 360 metrų ilgio „Geierlay“ tiltas ( Hängeseilbrücke Geierlay ). Jis įspūdingai atrodo tiek iš apačios, tiek ant jo užlipus. Šis 100 metrų aukštyje esantis tiltas tituluojamas vienu ilgiausių ir gražiausių visoje Vokietijoje. Ir tikrai, nors palyginus paprastas, jis taip elegantiškai linguoja nuo juo einančiųjų žingsnių. Ir, greičiausiai, vėjo. Kabantį „Geierlay“ tiltą sugalvojo šveicarų inžinierius Hans Pfaffen , įkvėptas Nepale esančių panašios struktūros tiltų. Jo mintis virto „kūnu“ palyginus visai neseniai - tik 2015-ųjų spalį. Todėl galite būti tikri, kad lentos nesutrūnijusios, o lynai vis dar tampriai įtempti - ir drąsiai lipti ant jo. Visgi vienas penktadalis iki tilto atėjusių taip ir nepasiryžta ant jo užlipti; tiesiog pasigroži saugiai iš tolo. Tuo tarpu mums nelabai norėjosi nuo jo nulipti. Besiveriantis vaizdas į tolius ir eglių v...
... Fuuuu, kaip bjauru! O gal ir ne? Bet kokiu atveju, turbūt kažkaip panašiai jūros gėrybės atkeliauja į lėkštes. Bet aš ne apie tai. Jeigu būčiau ideali tinklaraštininkė, tuomet šis įrašas būtų buvęs paskelbtas senų seniausiai. Tačiau, kad jau esu tokia, kokia esu, t. y. pati nuostabiausia, todėl paskutinė kelionės po Azorų São Miguel salą aprašymo dalis dienos šviesą išvysta tik dabar. Kelionę po salą pradėję nuo vakarinės jos dalies – Sete Cidades , pro R ibeira Grande, arbatos plantacijas ir Furnas galiausiai pasiekėme šiaurrytinę pusę, vadinamąjį Nordeste regioną, garsėjantį itin išraiškingu kraštovaizdžiu. Čia vietos pakanka ir atšiaurioms bei stačioms pakrantėms, ir miškingus plotus keičiančioms kalvoms bei pievoms, ir nedideliems „apsnūdusiems“ kaimeliams. Visa tai galima išvysti neskubriai važiuojant išilgai rytinės pakrantės. Nors greitai netgi ir norėdamas nelabai pavažiuosi. Ne tik todėl, kad kelias vingiuotas, bet ir dėl pakeliui pasitaikančių įspūding...
... Azorai ( Açores )… Skamba egzotiškai ir viliojančiai, tiesa? Išgirdusi šį pavadinimą perdaug nesigilindama iškart įsivaizduodavau saulę, palmes ir skaidriai mėlyną vandenį, trumpai tariant, vietą kažkur prie Bahamų, o gal Havajų – mano pasakojimui tai visiškai nesvarbu, – kur sunkiai tikėtina, kad kada nors apsilankysiu, bet pasvajoti juk galima. Ir taip jau išeina, kad dėl Azorų negalėjau labiau klysti. Visų pirma todėl, kad Azorų salos (jų yra bent devynios) priklauso Europai. Cha! Nesvarbu, kad geografiškai jos gerokai nutolusios ir dar klausimas, Europa ar JAV yra arčiau jų. Visų antra, Azorai (man taip vadinti tiesiog gražiau nei Azorų salomis) – vienas iš dviejų autonominių Portugalijos regionų, taigi, priklauso Europos Sąjungai. Ir visų trečia, paskutiniu metu tapo visai nesudėtinga juos pasiekti; mūsų visų mylimasnekenčiamasryanairas už labai padorią kainą kuo patogiausiai nuskraidina į paslaptinguosius Azorus. Turbūt nenustebinsiu, kad aptikusi galimybę...
Komentarai
Rašyti komentarą