Pabambėjimai nuos sofos: harmonija šeimoje: "vienas bėga, kitas veja"?

...
Iš tiesų tai ne visai taip. Mūsų šeimoje harmoniją geriausiai nusakytų žodžiai „vienas bėga, kitas laukia“. Nes jei abu bėgtų, tai dar netyčiom kokia nesveika konkurencija atsirastų, kadangi vėl tomis pačiomis netyčiomis aš aplenkčiau Vilmantą (parašiau ir pasukiojau sau pirštu prie smilkinio, nes šis scenarijus yra iš fantastikos serijos), na, bet o jeigu? Kaip ten bebūtų ar benutiktų, man asmeniškai daug labiau patinka, kad aš esu tas laukiantysis asmuo, o ne bėgantysis.


Tai visada taip ir vyksta: Vilmantas pasipūstęs padus suka kilometrus, o aš palydėjusi į startą toliau ištikimai jo laukiu finišuojant. Kartais laukti išties pabosta, ypač jei tas laukimas užtrunka virš trijų valandų. Bet negi nelauksi..? Kaip ten pasižadi tuokdamasis – „ir džiaugsme, ir varge“... :)


Nors paskutinį kartą – Liuksemburgo „DKV Urban Trail“ varžybose – laukimas buvo tikras saldainiukas, nes Vilmantui tereikėjo nubėgti tik 13 km, kuriuos pavertus laukimo laiku apytiksliai išeitų valanda. Aišku, galėjo rinktis bėgti ir 37 km ar net 55 km, bet šitas trasas palikom bėgikams, kurie pamišę dėl ilgų distancijų. O mes tikrai ne tokie.


Tad nuo starto tepraėjus 1 valandai ir 8 min. jau ir aš šaukiau „valio“ finišuojančiam Vilmantui. Gal būtų atlėkęs ir dar greičiau, jei prieš tai būtų treniravęsis bei žinojęs, kad net keliose vietose teks bėgti laipteliais į viršų; o nuo laiptelių juk net paprasčiausiai lipant galima padusti. :) Tai štai kokia šių varžybų paslaptis: nepakanka sugebėti greitai bėgti, dar reikia mokėti vikriai užbėgti ar nusileisti laipteliais bei nebūti klaustrofobu, nes trasa eina ir požeminiu tuneliu. Nieko, kitą kartą žinosim. O šįkart su 1:07:55 laiku bendroje įskaitoje Vilmantas liko 180-as (iš 1160), o savo amžiaus vyrų grupėje grupėje – 127-as iš 446. Liuks!


Tad dabar jau ne už kalnų ir didysis Liuksemburgo maratonas.
Čia belaukiant man jau ir kompanija praverstų... ;)
...

Komentarai

  1. Visada, skaitydama apie maratoną ir jo dalyvius, pagalvoju, kad turėtų būti labai pagaulus dalykas, kupinas įvairių jausmų, patirčių ir net tam tikrų atradimų :) Va tik bėgti tai vargu ar pasiryžčiau... :))) Man atrodo mielai įsitaisyčiau kartu su tavimi, Neringa, ir ramiai laukdama aptarinėčiau didelę maratono naudą ir apie svarbius dalykus/įvykius/paminėjimus, kurių proga dažniausiai maratonai rengiami :D Dar galėtume gurkšnoti arbatą ir mėgautis ledais... Visgi tikrai būtų ne pro šalį minėti gultai :DDD

    Šaunuolis tavasis :) O tu šaunuolė, kad lauki ir nepamiršai priesaikos :P :)))

    Aurelija

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš irgi bėgti nepasiryžčiau... :P Taip, būtų fantastiškai gerai tuose šezlonguose begulint ir beplepant - apie maratonus ir šiaip apie gyvenimą - laukti finišuojančių bėgikų. Gal kada taip ir nutiks, ką čia žinai... :D
      Och, tos priesaikos... :P

      Panaikinti
  2. Ir pas jus matau maratonas vyko... :) Gal kitą kartą ir tu dalyvausi? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pas mus didysis maratonas dar tik bus gegužės 19-ą, o čia buvo tik nedidelis apšilimas. :)
      Ir nea, nemanau, kad bėgsiu. Aš geriau ir toliau skvošą žaisiu. ;)

      Panaikinti
  3. Pavydžiu skvošo. Mano sena svajonė...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)