Pabambėjimai nuo sofos: ančiukų lenktynių dalyviai

...
Šį šeštadienį už lango šviečiant saulei, šurmuliuojant praeiviams, žydint alyvoms ir kaštonams, namuose visiškai nesisėdėjo. Be to, aplinkui vyko visokių įdomybių. 


Visų pirma, baigė restauruoti mūsų panosėje esantį neobarokinį pastatą ir šios džiugios dienos proga (nes jį restauruoti pradėjo dar 2006 m.) surengė atvirų durų dienas. Žinoma, kad mes nepraleidome progos pamaklinėti po šį gražų pastatą, pavadintą Cercle-Cité, kuris senesniais laikais buvo naudojamas atvykusių karalių, politikų ir pan. priėmimams, įvairiems baliams, nacionalinės loterijos lošimams, sutarčių pasirašymui etc., o dabar vyks jame įvairūs kultūriniai renginiai.

O visų antra, tai mūsų didysis šiandienos planas buvo sudalyvauti jau beveik jubiliejinėse - dešimtosiose - ančiukų lenktynėse.


Šiose lenktynėse varžosi ne gyvi, o guminiai ančiukai. Nusiperki už 5 eurus bilietuką su numeriu ir "taviškiu" tampa ančiukas, ant kurio užklijuotas tavojo bilietėlio numeris. Varžybų pradžioje visi ančiukai tiesiogine to žodžio prasme suverčiami nuo tiltelio į siaurąjį Petrusės upeliūkštį + pastiprinama jo srovė, na, ir plaukia ančiukai galvom ar uodegom į viršų. Vyksta visiškai bekompromisė kova. :)

Palei krantą dar bėga grėbliais ekipuoti lenktynių padėjėjai besirūpinantys, kad nei vienas ančiukas neįstrigtų pakrantėje ir visi jie pasiektų finišą. Tie laimingieji, kurių ančiukai sugebėjo atplaukti pirmieji, turėjo šansą laimėti automobilį ar mažesnius prizus - vakarienę, vyno butelius, fotoaparatą, pasportavimą fitneso centre ir pan. Visi už ančiukus-plaukikus surinkti pinigai atiteko labdarai, bet vis tiek smagu būtų laimėti (kas yra visiškai nerealu - pažiūrėkit į ančiukų kiekį...).


Mūsiškio ančiuko numeris buvo 7850. Gaila tik, kad mums neteko jo pačiupinėti, tai negalėjom išglostyti ar kokį motoriuką užpakalin įtaisyti... O kai plaukia visas tuntas geltonų ančiukų, tai jokių šansų atpažinti, kuris ten taviškis. Bet mes kažkaip tikimės, kad jis buvo galvotas, tad palei krantus nesišlaistė, o lėkė tiesiu taikymu į finišą ir garantuotai papuolė į pirmą lyderių šimtuką. Nors mašinos greičiausiai nelaimėjo... O galėjo gi... :)

Komentarai

  1. Smagios lenktynes ir nuoraikingos :) o anciuku kiek.... NEREALU :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai nerealu! Labai patiko skaityti ir negalejau nesisypsoti - tokia super ideja! Aciu uz tavo pasakojimus - tikrai smagu paskaityti!

    Geros dienos!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Va tas ančiukų kiekis tikrai įspūdingas.

    Gaila, bet musiškis ančiukas tarp prizininkų nepateko ;)

    Beje, dar labai juokinga, kad kai išgirsta pavadinimą "ančiukų lenktynės" ne vienas pagalvoja, kad varžosi gyvi ančiukai. :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ech,gaila,kad nepasiseke jusu lenktynininkui, bet nieko,gal kita karta! Ale ko tik nesugalvoja zmones :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Oi, kaip smagu :)))
    Tikrai puiki pramoga ir labai malonus vaizdas - tiek daug gelsvų kamuoliukų :DDD
    Ačiū už pasakojimus :}

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)