My cosy sofa

... Antrąją dieną Florencijoje ( pirmosios dienos įspūdžiai - čia ) visą dėmesį sutelkėme į skanius pusryčius ir į Katedros aikštėje ( Piazza del Duomo ) esančių pastatų lankymą: į katedrą buvo galima patekti nemokamai, bet į krikštyklą, varpinę bei katedros kupolą jau teko įsigyti bilietą. Juos visus tiesiog būtina pamatyti, tačiau reikėtų turėti galvoje, kad būdami UNESCO Pasaulio paveldo sąraše ir pačioje Florencijos širdyje jie yra itin „aplipti“ miesto lankytojų. Visgi bilietas  į juos galioja net keletą dienų, todėl nebūtina verstis per galvą bandant viską apžiūrėti per vieną dieną. Taip ir būtų geriausia daryti, bėda tik, kad mes neturėjome kelių dienų – tik tą vieną. Pirmiausia užsukome į Katedrą ( Cattedrale di Santa Maria del Fiore arba tiesiog Il Duomo di Firenze ), kurios baltos, žalsvos ir rausvos spalvų marmuru dekoruotos sienos (eksterjeras užbaigtas tik XIX a.) yra išskirtinai puošnios, tuo tarpu gotiškas bažnyčios interjeras – asketiškai santūrus....

... Kol kas paskutinis įrašas iš trumposios „Susitikimo vietos pakeisti negalima“ serijos. Juokingiausia, kad jį parašyti prisiruošiau po gerų pusės metų. Paskutiniu metu kelionės mane kažkokiu keistu būdu ištinka greičiau nei spėju parašyti įrašus apie jau praėjusias, todėl nusprendžiau, kad šiame etape bus lengviau gyventi laikantis šūkio „Geriau vėliau, negu niekada“, o ne graužiant save, kad kažko neparašiau, nors rašyti man labai smagu. Kiek prisibijau, kad šis tinklaraštis man nepavirstų prievole ar nemielu darbu, todėl nusprendžiau atsipalaiduoti ir leisti įrašams dėliotis savo ritmu. Ir visiškai atsipalaidavusi pagaliau pasakoju apie smagų savaitgalį Paryžiuje (Paris)... spalio mėnesį. ;) Kai buvau pakviesta prisijungti prie šaunios kompanijos Paryžiuje, net nesuabejojau. Kur jau aš nesutiksiu! Juk šiam miestui kaip ir draugėms neįmanoma pasakyti „ne“. Buvau išsiilgusi savo Jurgos, be galo seniai bemačiusi kitą Jurgą ir net nepažinojau (koks apsileidimas) Aldonos....

... Barselona (Barcelona) yra puikus pavyzdys miesto, kur man smagu sugrįžti dar kartą ir dar kartą . Sako, kad gyvenimas per trumpas, kad važiuotum vis į tą pačią vietą, kai pasaulyje yra tiek daug verto pamatyti, bet   kodėl gi ne? Juk kiekviena kelionė vis kitokia - kažkada tai buvo studentiška kelionė į naujametį Taizé renginį, vėliau - Barselonos ir jos apylinkių tyrinėjimai dviese su Vilmantu, o dabar štai - susitikimas su savo draugių kompanija iš Lietuvos. Nors vienu metu man atrodė, kad bandydama nusigauti į Barseloną praleidau daugiau laiko nei pačiame mieste, tačiau kiekviena minutė buvo to verta. Mėgavomės miestu, viena kitos draugija ir nuostabiu oru. Tik pagalvoju apie tas dvi dienas ir vieną naktį katalonų krašte ir iš sišiepiu iki ausų. Buvo fantastiškai smagu. Jau nepamenu, kada tiek daug juokiausi ir kvailiojau. Turėjo praeiti tiek daug laiko, kad mes visos ir vėl susitiktume ne Lietuvoje.  Štai ką reiškia, kai atsiduri savo mylimiausių k...