Pranešimai

Pasakojimai nuo sofos: lietus ir kaulai - tokia buvo mūsų diena Evoroje

Vaizdas
... Evora... Kažkaip sudėtinga apibūdinti šį nediduką miestą. Nors jame mus "ištiko" vienas labiausiai įsimintinų nutikimų per visą kelionę – liūtis ant Katedros stogo (kažkaip su tais bažnyčių stogais mūsų santykis sudėtingokas, ypač prisiminus kaip ant šv. Petro bažnyčios stogo netyčiomis suformatavome visas savo nuotraukas iš Romos ), o mieste vienos didžiausių įžymybių yra pranciškonų sumanyta koplyčia iš žmonių kaulų bei senutėlė romėnų laikų šventykla, tačiau mano bendras įspūdis apie šį miestą po apsilankymo liko toks -  "na, nieko jame ypatingo". Ne taip senai - gal gruodžio vidury - teko atsitiktinai pasikalbėti su vienu portugalu, kuris sakė, kad Evora jam yra pats gražiausias miestas visoje Portugalijoje. Po tokio pasakymo net susimąsčiau, kad gal mes kažko nepastebėjome-praleidome-nežinojome, nes iš kur jau tas toks didelis miesto fainumas??? Nebent jisai studijavo Evoroje, nes čia dar nuo XVI a. veikia universitetas, tai tuomet viska...

P.S. Išvažiavo moteriškė į Briuselį, o atvažiavo į Zagrebą - kam nepasitaiko, tiesa?

Vaizdas
... Vakar benaršydama FB aptikau istoriją, kuria negaliu nepasidalinti. Prajuokino ji mane iki negalėjimo. Čia panašiai kaip iš serijos " išėjau į pliažą, atsidūriau stotyje ", tik šiuo atveju moteris išvažiavo į Briuselį, bet atsidūrė Zagrebe. Perpasakoju šią istoriją su savo interpretacija, tačiau labai nenukrypstu,o skaitantys angliškai ją gali puikiausiai pasiskaityti čia (labai rekomenduoju). Taigi... Gyveno sau šešiasdešimt septynerių metų moteriškė netoli Briuselio. Nieko čia ypatingo, tačiau prireikė jai vieną kartą nuvažiuoti į už 38 mylių esančią Briuselio stotį – gal kažką pasitikti, o gal ir šiaip. Prieš kelionę dėl viso pikto įvedė į TomTomą (navigacinę įrangą) reikiamą adresą ir pasišvilpaudama sau išvažiavo. Važiavo vieną dieną, važiavo kitą: kai pavargdavo – pasnausdavo mašinoje pakelėje, kai praalkdavo – užkąsdavo degalinėje, ten ir benzino įsipildavo prireikus, o tos Briuselio stoties kaip nėra, taip nėra. Vadinasi, reikia važiuoti toliau – Tom...

Pasakojimai nuo sofos: pošventinis pasakojimas apie prieššventinius atradimus

Vaizdas
... Galvojau, kokiu įrašu pradėti 2013 metus... Žinoma, labiausiai tai noriu padėkoti apsilankantiems, o ypač paliekantiems kokį vieną kitą komentarą  - puikiai žinau, kaip sunku tai daryti, nes ir pati neretai imu ir patingiu kažką kitiems brūkštelėti... ;) Visgi 2013 pradžiai reikėtų kokio bent apysmagio įrašo, nors šventės jau kaip ir baigėsi. Tad papasakosiu apie smagius vieno žiemos savaitgalio Briuselyje atradimus bei vieną tokį nusivylimą. Pradėsiu nuo didžiausio atradimo – Briuselio centre esančio Muzikos instrumentų muziejaus ( www.mim.be ). Šiame muziejuje slypi viena didžiausių ir įvairiausių muzikos instrumentų kolekcijų pasaulyje (kažkur apie 8000 instrumentų, nors eksponuojama tik koks 1200, bet ir tiek daugiau nei pakankamai, patikėkite manimi). Ir jis ne šiaip „tik“ muziejus, bet ir mokslo tyrimų institucija, ir biblioteka, ir netgi vieta koncertams, ne veltui jam priklauso net trys pastatai. Iš minėtų trijų pastatų matomiausias ir labiausiai tra...

P.S. Su šventėmis!!!

Vaizdas
 ... Jeigu šis įrašas pasirodė, vadinasi, Žemė ir toliau sukasi aplink Saulę (bei aplink savo ašį),  o aš jus sveikinu su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujais. Būkite laimingi,  nepamirškite keliauti,  netgi jei tai tik gretimas kaimas ar miestelis,  juk visur galima rasti įdomių dalykų. Be to, kiekviena kelionė yra ne tik pasaulio pamatymas, bet ir savęs pažinimas. ...

Pabambėjimai nuo sofos: apie pasaulio pabaigą ir Mažinot liniją

Vaizdas
... Jau metas pašnekėti apie pasaulio pabaigą, ane? Pagal klaidžiojančias Majų kalendoriaus interpretacijas, tai ji visai ne už kalnų - gruodžio 21 dieną. Netgi protingieji NASA mokslininkai ta tema pasisakė autoritetingai pareikšdami, kad visa tai yra absoliuti nesąmonė. Kaip bebūtų, tačiau bijantys pasaulio pabaigos ir norintys palikti kokią nors žymę apie savo egzistavimą turėtų tuoj pat sukrusti ir imtis darbo. Štai ne taip seniai perskaičiau laikraštyje, kad Édilivre leidykla pateikė keletą „Pasaulio pabaigos“ pasiūlymų: kiekvienas sumokėjęs tam tikrą sumą eurų gali publikuoti savo memuarus ir juos paslėpti viename Mažinot linijos bunkerių ( Maginot ligne ). Tokiam tikslui leidykla netgi įsigijo vieną jų  – nediduką, tik 25 kvadratinių metrų – Prancūzijos Elzaso regione ( Alsace ). Vienas jų pasiūlymų vadinasi „Amžinybė“ ir tekainuoja 6666 eurus. :) Už šią sumą tūlo piliečio memuarai bus publikuoti popierine ir elektronine formomis ir po vieną jų kopiją bus pa...

Pasakojimai nuo sofos: paukščių nutupėtos Faro pelkės

Vaizdas
... Pietinėje Portugalijoje yra nemažas (170 km²) Ria Formosa nacionalinis parkas, kuris iš tiesų yra niekas kitas kaip pelkės. Na, ne tos liulančios tamsios, kaip kad vaizduojamos lietuviškuose padavimuose arba istoriniuose pasakojimuose apie tai, kaip kryžiuočiai jose skendo. Bet vis tiek, faktas lieka faktu, tai yra pelkės. Nors parkas skamba prašmatniau, o ir konotacijas visai kitokias suteikia, tačiau protingų žmonių parengtame aprašyme aiškiai sakoma, kad Ria Formosa yra tam tikra palei pakrantę besidriekianti lagūnų sistema, apjungianti ne tik smėlėtas saleles ir pusiasalius, bet ir formuojanti pelkynus bei balas. Tame Ria Formosa parke-pelkėse visokio gėrio telpa – čia ir jūrų gėrybių fermos (žuvų fermos, moliuskų veisyklos), ir druskos gamyba , ir paukščių migracinis koridorius (kasmet apie 30 tūkst. Skirtingų rūšių paukščių apsilanko), ir turistai maklinėja. Tai vat, vaikštinėdami po Faro senamiestį pamąstėme, kad gal visai ir nieko būtų nuplaukti iki to R...

Pasakojimai nuo sofos: kiek apšiuręs Faro miestas

Vaizdas
... Kaip jau rašiau , Faro mus pasitiko lietumi, tad pirmą vakarą leidome žiūrėdami portugališkus kanalus tokiame tarpiniame variante tarp hostelio ir BB (net nežinau, kaip pavadinti), valdomame diedoko prasegiotais marškiniais. Beje, portugalų televizija turi labai gerą savybę – filmus jie rodo originalo kalba. Tai va, žiūrėjome ją ir įsikalbinėjome sau, kad rytoj tai jau tikrai nelis. O jeigu ir lis, tai vis nedaug. Tik trupučiuką. O... o... o jeigu ir daugiau, tai mes Faro vis tiek rasime (tikėkimės) milijoną dalykų, ką veikti. Pozityvus mąstymas dabar tai vadinasi. Jeigu bandyčiau trumpai nusakyti, koks bendras įspūdis liko apie šį miestą, tai sakyčiau, kad Faro mums pasirodė labai nušiuręs. Šį žodį bei frazę "nieko ypatingo" kalbant apie Faro girdėjau ir anksčiau, bet juk niekad negali žinoti, kartais nušiurimas gali būti gražus kaip kad, pvz., Provanso apšiurimas. Bet Faro apšiuręs ne taip, kaip Provansas , ir net labiau nei Kaunas aplink Savanorių prospektą Ža...