Pabambėjimai nuo sofos: zoologijos sodo čiūdikai (ir mes)

...

Visai netoli Liuksemburgo, bet jau Prancūzijoje, yra toks nemažas Amnevilio (Amneville) zoologijos sodas, kuriame visai neseniai teko apsilankyti. Įėjimo bilietas, tiesa, iš pradžių pasirodė nepigus (27 eurai suaugusiam), tačiau įvertinus tai, kad šis zoosodas išsilaiko pats (negauna jokių dotacijų iš valstybės), jo dydį, gyvūnų įvairovę bei jų laikymo sąlygas (o kad Kauno zoologijos sodo gyvūnams tokias sąlygas, ech...), siūlomas pramogas (gyvūnų pasirodymus), tai bilieto kaina nebeatrodo per didelė.

Turim prisipažinti, kad mums - man ir Vilmantui - labai, labai, labai patinka visokie "čiūdikai" (žmonių kalba - gyvūnai), pvz., skruzdėdos ar baltosios meškos, kuriuos gyvai galime pamatyti tik zoosode (jei tik nesi kokių "Animal Planet" ar "Travel", ar "National Geographic" darbuotojas). Na, įdomūs jie mums; o gal ir mes jiems??? Nors  dėl mūsų įdomumo, tai abejoju.

Kadangi į zoologijos sodą važiavome ne vieni, tai dabar darbo koridoriuose jau sklando pasakojimai, kaip Neringa (t.y., aš) povui suklikus vis lakstė žiūrėti, ar jis (povas) neišskleidė savo uodegos. Ne, rimtai, o ką daryti, jei gyvai (t.y. ne per televizorių) aš dar nemačiau tokio reginio?..

Tuo tarpu Vilmantas pagarsėjo savo bandymais susikalbėti su tais pačiais povais, tigrais ir pan. "draugeliais". Tiesa tokia, kad zoologijos sode mes ir vėl virstam šešiamečiais; be to (o gal todėl), zoologijos sode laisviausiai galime praleisti visą dieną ir visus kitus (na, kas turi ne/laimės palaikyti mums kompaniją) nuvaryti nuo kojų.

Grįžtant prie zoologijos sodo, tai man tikrai padarė įspūdį, kad jis toks didelis ir gyvūnai savo aptvaruose turi visai nemažai vietos. O gyvūnų yra pačių įvairiausių: nuo didžiųjų žolėdžių (dramblių, žirafų, raganosių, begemotų) iki plėšrūnų (liūtų, meškų, vilkų, tigrų, panterų, gepardų etc.), nuo visokiausių beždžionių iki visai smulkučių jų atmainų - tamarinų (kurie man labai patiko) bei visokių kitokių besikarstančių po medžius gyvių, pvz., lemūrų, lūšių, laukinių kačių ir pan. Pakanka ir smulkesnių graužikų, įvairių paukščių bei šaltakraujų roplių.

 
Tam tikromis valandomis rengiami papūgų, pingvinų, ruonių, plėšriųjų paukščių, baltosios meškos pasirodymai-mini spektakliai. 

Tai jei plėšriųjų paukščių ar papūgų pasirodymai tikrai panašėjo į spektaklius, tai ruonių pasirodymą (man asmeniškai) nustelbė ilgas ir nuobodus jų dresuotojų kalbėjimas apie tai, kaip šiukšles reikia mesti į šiukšliadėžes, o pingvinai - na, o ką jie gali parodyti? Zoosodo darbuotoja tiesiog maitino juos žuvytėmis ir pasakojo apie šią pingvinų rūšį. Ne visus spektaklius/pasirodymus mačiau, bet geriausiai įvertinčiau būtent plėšriųjų paukščių pasiskraidymus virš galvos.

Apibendrinant, tai geras tas Amnevilio zoologijos sodas, verta užsukti, turint laiko, noro ir nusiteikimo. Be to, jame nesmirda (na, beveik...). :)