Pasakojimai nuo sofos: ten, kur S.Dali kiaušiniai stovi. Figueres.

...
Mes, priešingai nei normalūs žmonės, mėgstame atostogauti keistu laiku, todėl jau antrus metus iš eilės nusprendėme, kad idealiausias laikas atostogoms - lapkričio mėnesio pirmos dvi savaitės. Taip, taip, tas bjaurus laikas, kai būna pilka, šalta ir daug lyja (na, dažniausiai). Tačiau nevažiavome ten, kur šilta, o toliau tęsėme pavasarį pradėtus Ispanijos "atradinėjimus": pradėję nuo šiaurės rytinės šalies dalies - Žironos ir Figueres, toliau pamažu leidomės link Barselonos, tada Valensijos, tada Alikantės, nuo kurios jau sukome į centrinę šalies dalį - Grenadą, Kordobą, Seviliją, o kelionę užbaigėme ir namo grįžome iš Malagos.


Kadangi nusprendėme nesinuomoti mašinos, o traukinių bilietai pasirodė brangoki, tai iš miesto į miestą šį kartą keliavome tarpmiestiniais autobusais. Ir ką jums galiu pasakyti - Ispanijoje autobusais tikrai galima keliauti (na, bent jau tarp mano minėtų miestų). Autobusų bilietus buvome rezervavę iš anksto (nors to tikrai nebuvo būtina daryti) bei užsisakę viešbučius, kas padėjo mums laikytis "kelioninio" plano. Laikėmės strategijos iš miesto į miestą pervažiuoti arba vėlai vakare, arba anksti ryte - abiem atvejais autobuse galėjome pamiegoti.


Taigi, tik atskridę į Žironą, priešingai nei didžioji dalis mūsų lėktuvo bendrakeleivių, nevažiavome į už šimto kilometrų esančią Barseloną, bet ieškojome artimiausio traukinio, kuris mus nuvežtų į figų miestą - Figueres. :) Mat Figueres yra žymus ne tik tuo, kad čia yra gimęs garsusis siurealistas Salvadoras Dali (1904-1989) (tas pats, kuris filme "Midnight in Paris" pasirodė taip ekscentriškai žavingai pamišęs dėl raganosių), bet ir tuo, kad čia nuo 1974 m. veikia paties Dali sudizainintas jo vardo teatras-muziejus "Teatre-Museu Gala Salvador Dalí", kurį labiausiai ir norėjome pamatyti.


Man Ray: A man in love with a woman from a different era. I see a photograph!
Luis Buñuel: I see a film!
Gil: I see umm… insurmountable problem!
Salvador Dalí: I see…. rhinoceros!

Bet gal ankstyvas skrydis, o gal (kas būtų logiškiau) miego trūkumas mums susuko galvas, todėl vietoje to, kad iš Žironos nuvažiuotume į pagrindinę Figueres traukinių stotį, mes atsidūrėme specialiojoje Figueres greitųjų traukinių stotyje, kuri yra kiek už miesto. Na, bet šį neapsižiūrėjimą gana greitai išsprendėme ir neilgai trūkus jau užkandžiavome Figueres centre, kad būtume "gerai" fiziškai pasiruošę muziejaus lankymui, t.y. nesusierzinę ir nealkani, o tik kupini kultūrinio alkio.


Pats miestas nepasirodė kažkuo ypatingas, bet mes per daug ir neturėjome jam laiko. Na, turgus, kavinukės, bažnyčios ir... Dali. 


Prie įėjimo į muziejų teko kiek pastovėti eilutėje, bet nuobodu nebuvo, nes ir aplink muziejų, ir ant paties muziejaus buvo galima žvalgytis į Dali kūrinius ir bandyti suvokti pasaulį jo akimis.


Kai kurie Dali ekspozicijos kūriniai neabejotinai paliko įspūdį dėl savo keistumo ar originalumo, ar dar kažko, ko negaliu įvardyti. Kaip, pvz., apvalusis muziejaus kiemelis,


arba gigantiški paveikslai,



arba 3D tipo kūriniai, kurių visas efektas atsiskleidžia pažvelgus per tam tikrą veidrodį.


Ir tikrai negaliu sakyti, kad buvo nuobodu.


Tačiau apibendrinant, tai muziejus pasirodė netikėtai didelis - po kažkurio laiko, praleisto jame, pasijutau visiškai nuvargusi ir nebesugebanti priimti informacijos, nes jau ne tiek žiūrinėjau į ant sienų kabančius kūrinius, kiek svajojau apie pasisėdėjimą kavinukėje (kavos puodelį bei bokaliuką cervezza).


Taip ir padarėme. O po to dar sugrįžome į atskirą muziejaus dalį, kurioje eksponuojami Dali kurti papuošalai - vieni gražūs, kiti - tiesiog keisti.


Po šio apsilankymo Vilmantas dar kartą pareiškė savo nuomonę, kad Dali buvo apsukrus menininkas-komersantas, o tiksliau, labiau komersantas nei menininkas, nes "prigamino" tiek daug savo darbų. Aš, aišku, bandžiau ginčytis, kad meninkas gali būti produktyvus, o ne tik sunkiai išstenantis kokį penketą kūrinių per gyvenimą, tačiau Vilmanto kažkaip vis tiek neįtikinau. :)


Kadangi po apslankymo muziejuje dar turėjome laiko, tai patraukėme pasivaikščioti po atseit vieną didžiausių Europoje San Feran (Sant Ferran) tvirtovę (kažkaip man dabar jau atrodo, kad apie kiekvieną tvirtovę sakoma, kad ji kokia nors -iausia Europoje).


Ši penkiakampio išplanavimo tvirtovė statyta XVIII a. ir, tikra tiesa, užima didžiuuulį plotą - 32 hektarus, o jos sienų perimetras - net 3120 metrai. Pagalvojau, kad ši tvirtovė būtų visai gera vieta kokiam filmui apie karą. Arba kalėjimą, nes net iki 1997 m. vidurio joje išties veikė kalėjimas.


Kas joje ypatingo? Na, joje irgi yra Dali kiaušinis, ganosi danieliai, šliaužioja sraigės ir yra daug vietos pasivaikščiojimams. Bet tikrai nieko kvapą gniaužiančio. Tačiau tai gera vieta pailsėti nuo Dali intensyvumo. ;)


P.s. Trumpas virtualus turas po Dali muziejų-teatrą
...

Komentarai

  1. OMG... Dali muziejus. Apie jį iki šiol svajoju. Kai neseniai buvau Barcelonoj, tik Picasso aplankiau, o kadangi šis buvo už miesto taip ir nedavažiavau. Vien iš tavo nuotraukų matosi, kad verta.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai neblogas muziejus. Bet paskui teko girdėti, kad kiek toliau esantis Dali namas (namai) - muziejus irgi vertas dėmesio (gal net labiau nei mano aprašytas). bet nebuvau, tai nežinau.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai patinka tavo aprasymai, net kai kam paštu linka nusiunciau! Šaunuolė! Taip ir toliau!

    Beje visko dar neisziurejau, bet ar esi radija apie Italija ką nors?

    Dalia ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na va, ką tik aplankiau Dali Muziejų. Keista, kad tau jis pasirodė labai didelis... Man tai atvirkščiai - ne toks didelis, kaip tikėjausi. Net pasiėmę brošiūrą bandėme įsitikinti ar viską apžiūrėjom. Kas pasirodė keista, kad jie neturi jokių audiogidų ar šiaip gidų. O prie paveikslų, net nėra aprašymų, tik pavadinimai... Būtų įdomu sužinot kokių istorijų. :) Apibendrinant, tai man patiko. Matosi, kad žmogelis buvo genijus. Tik gaila, kad žymiausi jo kūriniai yra kituose muziejuose arba privačiose kolekcijose. Jo namą irgi norėčiau pamatyt.... :) Įkvėpta muziejaus, dar Youtube pasižiūrėjau interviu su Dali. Akivaizdu, kad jis gyveno savo siurealistiniam pasaulyje

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)