Pabambėjimai nuo sofos: kai vyras pareiškia "rytoj važiuosim žiūrėti vabalų"...

...

Viskas prasidėjo nuo beveik anekdotinės situacijos. Grįžta vyras iš darbo vakarėlio ir vos ne pirmi jo žodžiai įėjus į namus: "rytoj važiuosime žiūrėti vabalų". Žmonos reakcija: "... ??? ... Kkko? Vabalų? Gal kiek vyno padauginai?" Vyras: "Ne, daug negėriau. Bet rytoj važiuojam žiūrėti vabalų". Žmona sėdi be žado.


Taip beveik ir buvo mums. Vilmantas patvirtino, kad tikrai su vienais draugais važiuosime žiūrėti vabalų, kuriuos jie mums labai nori parodyti. Vabalų... Brrr, visai neromantiškai skamba. Ne, bet paklausykite, mano galvoje važiuoti žiūrėti vabalų penktadienio vakarą tikrai nėra pats įdomiausias užsiėmimas. Nenoriu aš važiuoti rytoj žiūrėti kažkokių vabalų.


Na, bet vėliau išsiaiškinau, kad tie vabalai - tai jonvabaliai. ... OK, ne taip jau ir blogai. Gal net visai ir nieko. Gal netgi ir visai įdomu. Juk net nepamenu, kada "gyvai" mačiau jonvabalį.


Nuvažiavome Liuksemburge į Lorentzweiler mišką, kuriame mūsų draugai prieš porą dienų matė labai daug jonvabalių. dar kiek pasivaikščiojome, pasigrožėjome saulėlydžiu ir ėmėme laukti tamsos. 

Belaukdama savo vaizduotėje mačiau galybes jonvabalių, besisukančių aplink mus. Deja, realybė greitai nuleido ant žemės - iš pradžių matėme vieną, tada teko ilgokai palaukti antro, tada išlindo dar keletas, ir dar. Bet nieko panašaus į mano vaizduotės jonvabalių spiečių. Spėliojome, kad gal per vėsu ar per daug vėjuota, todėl jų tiek nedaug skraidė. Nors kas čia žino, kas juos išvilioja pasiskraidymams.
 

Na, bet gerai, užskaitau ir tiek, kiek matėme. Iš tiesų, tai visai pakako. Ir tikrai gražu ir smagu žiūrėti į tuos šviečiančius taškelius, skraidančius aplink. Tik tiek, kad jie labai nefotogeniški, todėl jų portretų čia ir neparodysiu. Geriausia, ką mums pavyko užfiksuoti, tai daug juodumos ir štai tokius mini NSO objektus iš jonvabalių planetos.


Įdomiausia, kad žiūrint paprastai, tai atrodo, kad jonvabaliai šviečia baltai, pažiūrėjus į nufotografuotus  - jų spalva atrodo esanti gelsva ar žalsva. Keistenybė.


Trumpai tariant, tie šviečiantys taškučiai atrodo visai smagiai. Bet mums buvo labai smalsu pažiūrėti, kas slypi po tomis švieselėmis - kaip tie jonvabaliai iš tikrųjų atrodo. Tam mums labai pravertė prožektorius. 

Ir ką aš jums galiu pasakyti  - sužlugo visos mano vaikystės iliuzijos apie skraidančius mielus vabaliukus su lemputėmis. Realybėje tie jonvabaliai labai jau neįspūdingi, netgi šlykštoki. Todėl geriau žiūrėti į skraidančius šviečiančius taškelius įsivaizduojant mielus žalius vabaliukus su lemputėmis ir nesigilinti, o kas ten iš tikrųjų yra.


Bet vakaras buvo geras. Visai gerai mes tuos vabalus pažiūrėjome.
...

Komentarai

  1. Aha, kaip ten sako, negirk dienos be vakaro, tai galima perfrazuoti į nepeik vakaro be ryto :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai jau tiesa, vakaras netikėtai visai geras gavosi. Žinai pati, kad nuo kompanijos irgi daug kas priklauso. :)

      Panaikinti
  2. Eik tu sau,kaip faina :D tik vaikystėj temačiau ir irgi prisimenu prisirinkome pilnas kišenes patamsėj, atalėkėm namo, ištraukėm iš kišenių ir...čiut skrandžio turinio ant stalo nepalikom, kokie jie 'nuostabūs'pasirodo dienos šviesoj :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš tai nelabai pamenu, kad apskritai iki to penktadienio būčiau mačiusi jonvabalius naktį. Nors gal neprisimenu tiesiog... O pažiūrėti tamsoje į juos be galo gražu. Tik va dienos šviesoje, kaip ir pati patyrei, feee.

      Panaikinti
  3. ūūū, visada norėjau pamatyti šviečiančius jonvabalius, ar bendrai jie kada nors atrodo taip, kaip filmuose? :D Bet devaž, dabar, kai parodei kaip jie atrodo dieną, tai tas mano noras pradėjo po truputį trauktis ir mažėti. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia labai gera pamoka, kad į jonvabalius reikia žiūrėti tik naktį ir geriau nebandyti pasišviesti žibintuvėliu, norint mpamatyti, kaip ten jie "iš tikrųjų" atrodo. Kitaip gresia šioks toks nusivylimas. :) O skraidantys tamsoje jie išties atrodo labai gražiai. Tad nesumažink jau labai to savo noro. ;)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)