My cosy sofa

Iš draugės išgirdau vieną "vestuvinę" istoriją, kuri mane gerokai nustebino (nors "nustebino", sakyčiau, yra per švelnus žodis), tad sugalvojau ja pasidalinti plačiau. Maža kas... Taigi, patogiai įsitaisykite ant sofos, pasiimkite puodelį karštos arbatos (arba kavos, kaip kad aš) ir pasistenkite įsijausti į šią istoriją... Pasakosiu pirmuoju asmeniu... Vieną dieną sulaukiau pakvietimo į draugės vestuves - į sutuoktuvių ceremoniją ir į vyno bei užkandžių ragavimą viešbutyje. Taigi, atėjus tai svarbiai dienai gėlės jau nupirktos, vokelis paruoštas, pasigražinta. Kadangi Lietuvoje jau galima tuoktis ne tik civilinės santuokos biure, santuokos ceremonija vyksta Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Atvyksta jaunieji, civilinės santuokos biuro atstovas juos sutuokia, jaunieji paleidžia "meilės laivelį" į upę. Apie 40 susirinkusių svečių (su dovanomis ir gėlėmis) žavisi jaunaisiais, sveikina, sako linkėjimus. Aš ne išimtis. Tada jaunieji, kol jie pasifotografuos

Vakar patogiai atsisėdau ant sofos nusiteikusi tęsti pasakojimą apie kelionę po Ameriką. Tačiau, nelabai suprantu kokiu būdu, vietoje reportažo tęsinio ant sofos netikėtai "gimė" štai šis padaras: Ką gi... Pasakojimo tęsinio teks palaukti, kol susidarys jam palanki atmosfera ant sofos. ;)

Vieną gražią gegužės dieną vaikštinėjau po Laisvės alėją, kai netikėtai sulaukiau vyro skambučio, tokio vyriškai lakoniško: „kur norėtum važiuoti atostogauti – į Šanchajų ar JAV?“. Na, turiu prisipažinti, toks netikėtas klausimas mane šiek tiek pritrenkė. Juk nesu buvusi nei ten, nei ten, smalsu pamatyti abi šalis, tad kaip pasirinkti ir dar taip greitai? Nusprendžiau elgtis, mano nuomone, racionaliai: „niekad nebuvom tokiose didelėse šalyse, tad jei „išgyvensim“ JAV, kur galima susikalbėti angliškai, kitą kartą galėsim važiuot į Šanchajų“. Va taip ir buvo priimtas sprendimas ir įsigyti bilietai į Niujorką. Turiu pasakyti, kad JAV niekada nefigūravo mano norimų aplankyti šalių dešimtuke, tačiau girdėdama įvairias nuomones, pasakojimus, stereotipus ir kt. apie JAV, visada norėjau „kada nors“ pamatyti šią šalį ir susidaryti savo bent šiokią tokią nuomonę apie ją. Iš karto įspėju, kad šis mano pasakojimas nepretenduoja tapti kokiu nors „Lonely Planet“ gidu ar objektyvia šalies sociali

Tradiciškai turėčiau prisistatyti ir pasiaiškinti, kam man, jaukiai sėdinčiai ant sofos, prireikė užvesti savo tinklaraštį... Hmmm... Tiesą sakant, nieko aš neaiškinsiu, tiesiog užsimaniau ir viskas! Jau senokai buvo smalsu, tad galvoje įkyrokai skraidė mintis, kad ir man reikėtų pabandyti – o gal patiks?! Negaliu pažadėti, kad šis užsiėmimas man greitai nenusibos, bet kol kas esu pilna entuziazmo... Apie ką rašysiu?.. Apie viską, kas sėdint ant sofos atrodo keista, įdomu ar verta pasidalinti su kitais...